Fenologinis gamtos kalendorius

Pradžia Paieška Skelbimai Dabar skaitote: Mėnesio darbai Atgal »

Ar tikrai pavasaris prasideda kovo 1-ąją? Deja, tik kalendorinis.

Astronomai tvirtina, kad pavasaris prasideda kovo 21-ąją, lygiadienį, kai abiejuose Žemės pusrutuliuose, išskyrus poliarines sritis, diena susilygina su naktimi.

Su jais nesutiks meteorologai. Jų nuomone, ankstyvasis pavasaris prasideda tada, kai paros vidutinė temperatūra pakyla aukščiau 0 laipsnių ir nebelieka sniego dangos. Daugiamečių stebėjimų duomenimis, tai įvyksta apie kovo 23-ąją, bet kai kuriais metais - gerokai vėliau. Kovo 23-ioji - ankstyvo pavasario pradžia.

Tikrasis pavasaris prasideda tada, kai išeina pašalas (apie balandžio 7-ąją) ir paros vidutinė temperatūra pasiekia 5 laipsnius šilumos (apie balandžio 13-14-ą).
Kai paros vidutinė temperatūra pakyla iki 10 laipsnių šilumos (apie gegužės 4-ąją) ir pasibaigia šalnos (apie gegužės 10-ąją), prasideda vėlyvasis pavasaris, kuris vidutiniškai tęsiasi iki birželio 10 dienos.

Laukiniai augalai labai jautriai reaguoja į aplinkos sąlygų - šviesos, šilumos ir drėgmės pasikeitimus, todėl pagal juos galima apytiksliai nustatyti sėjos ir sodinimo laiką, prognozuoti orus - fenologinis kalendorius.

Fenologija - tai mokslas, tiriantis kasmet pasikartojančius gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinius, jų priklausomybę nuo klimato ir kitų ekologinių sąlygų. Fenologai stebi gyvūnų ir augalų vystymosi fazes.

• Fenologinio pavasaris prasideda kovo 10 - 25 d. ir trunka iki gegužės 25 - birželio 10 d.

• Fenologinė vasara prasideda gegužės 25 - birželio 10 d. ir trunka iki rugpjūčio 25 - rugsėjo 10 d.

• Fenologinis ruduo prasideda rugpjūčio 25 - rugsėjo 10 d. ir trunka iki lapkričio 20 - gruodžio 15 d.

Lazdynai, baltalksniai ir šalpusniai pražysta, kai iš žemės išeina pašalas. Ši augalų trijulė labai svarbi prognozuojant pavasario orus. Jeigu pašalas labai gilus, lazdynai ir baltalksniai pražysta dar jam neišėjus, bet šalpusnis nerodo jokių gyvybės ženklų. Ievos pradeda sprogti tik tuomet, kai žemė 30cm gyliu įšilusi 5-7C.

Jeigu pirmi pražysta lazdynai, paskui baltalksniai, o galiausiai šalpusniai, pavasaris būna ankstyvas, o vasara šilta. Jeigu pirmas pražysta baltalksnis, o paskui lazdynas ir šalpusniai, prognozuojami nepastovūs orai, bet dažniausiai ilgas pavasaris ir vėsi bei lietinga vasara. Jeigu pirmi pražysta šalpusniai, pavasaris būna vėlyvas, ilgas ir šaltas, vasara šilta ir sausoka.

Pražydus šalpusniui, pradžiūvus dirvai, sėkite ankstyvąsias daržoves: morkas, krapus, svogūnus, špinatus, lapines salotas, pipirnes, ridikėlius. Šaltoje dirvoje sėklos dygsta ilgiau. Žirnių, pupelių daigai šalnų nebijo, bet jų sėklos šaltoje dirvoje gali supūti nesudygusios.

Kai pradeda augti žieminiai rugiai, parskrenda gandrai ir pražysta gluosniai, lauke galima sėti morkas, pastarnokus, petražoles, ropes, ridikus, ridikėlius, špinatus, žieminius svogūnus, žirnius, sodinti krienus, rabarbarus, šparagus, kopūstų daigus.

Kai sužaliuoja ievos, sukukuoja gegutės arba sugrįžus kregždėms sėjamos gelteklės, petražolės, pupos, salotos, svogūnai, sodinami porų, svogūnų daigai ar ropelės, salierų ir žiedinių kopūstų daigai.

Paprastajai ievai pražydus (gegužės 6-18 d.), paprastajai vyšniai pražydus (gegužės 11-20 dienomis), sėjami burokėliai, morkos, ridikėliai, salotos, špinatai, pupelės (apsaugotoje vietoje). Sodinami vėlyvųjų gūžinių baltųjų, raudonųjų, Briuselio ir žiedinių kopūstų daigai, brokolių bei salierų daigai.

Pražydus erškėčiams (apie birželio 8 d.) - lauke sodinami agurkai, pomidorai, pipirų, moliūgų ir aguročių daigus.

Paprastajai alyvai pražydus (gegužės 17-29 d.), sėjami agurkai, aguročiai - cukinijos, patisonai, moliūgai, pupelės, sodinami vidutinio ankstyvumo ir vėlyvumo gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai, griežčių, pomidorų (apsaugotoje vietoje), dumplainių daigai.

SIŪLOM PASKAITYTI

REKLAMA

NAUDINGA